Lietuvos verslo istorija. Svarbiausios tūkstantmečio gairės

Šiemet minime atkurtos Lietuvos valstybės dvidešimtmetį. Panašų ar kiek trumpesnį gyvavimo laiką skaičiuoja ir dauguma šalies verslo įmonių. Nedaugelio jų istorija nusitęsia keletą dešimtmečių į praeitį, ir tik vienetų – į praeito amžiaus pirmąją pusę. Neturime šiandien veikiančių kompanijų, kurios galėtų didžiuotis dviejų, trijų šimtmečių ar dar senesne tradicija. Vien jau tai rodo, kokia permaininga, staigių lūžių kupina mūsų krašto istorija.

Vis dėlto, nepaisant tokių lūžių, mūsų šalies žmonės visą laiką gyveno, kūrė, verslavo. Kūrė tas tradicijas ir sampratas, į kurias mes patys (kartais to nesuvokdami) remiamės. Jas pažinti – ne tik mūsų priedermė, bet ir stiprybės šaltinis. Juk nemaža dalis šiandieninio mūsų visuomenės blaškymosi kyla iš to, kad jaučiamės tarsi savo verslo ir apskritai bendrabūvio tradicijas kuriantys nuo nulio, tuščioje vietoje. O juk taip nėra.

Šalies istorijai, ypač politinei, pastaruoju metu skiriama gana daug dėmesio. Tačiau iki šiol nebuvo apibendrinančių verslo istorijos tyrinėjimų. Iš dalies tai galima suprasti. Per amžius verslo formos kito, kas šiandien yra verslas, prieš šimtmetį, net prieš dešimtmetį apskritai neegzistavo; o kas prieš keletą amžių buvo pats pelningiausias verslas, moderniojoje visuomenėje būtų laikoma reketu, plėšikavimu - kolektyvinė sąmonė yra linkusi primesti praeičiai savo laiko moralės normas.

 „Lietuvos verslo istorija“ – pirmas bandymas užpildyti tą spragą. Knygoje pirmą kartą pasižiūrėta į tūkstantmetę Lietuvos istoriją vienu specifiniu – verslo, verslumo pjūviu. Derinant mokslinį tikslumą ir plačiajam skaitytojų ratui prieinamą pasakojimą analizuojama, kaip amžiams bėgant kito lietuvių verslo tradicijos, kokie veiksniai formavo šalies materialinės kultūros veidą.